federalizmas

federalizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo sistema, kuriai esant politiškai ir teisiškai įtvirtintas valdžios pasidalijimas tarp dviejų atskirų valdžios lygių: federacinės (centrinės) ir regioninės (teritorinės) vyriausybių. Federacinėje valstybėje federacinė vyriausybė ir regioninė/-s vyriausybė/-s nėra subordinuotos viena kitai, kiekviena turi savo kompetencijos sritį, į kurią kita negali kėsintis. Pasidalyti valdžią tarp federacinės ir regioninės vyriausybių reikia sudėtingo mechanizmo, nes toje pačioje teritorijoje yra 2 ar daugiau vyriausybių, valdančių tuos pačius gyventojus. Federacinėje valstybėje būtina suderinti daugybę teritorinių interesų. Parlamentas yra dvejų rūmų; antruosiuose rūmuose užtikrinamas teritorinių vienetų atstovavimas. Federacinės ir regioninės vyriausybių valdžių pasidalijimas įtvirtinamas konstitucijoje, ji negali būti vienašališkai pakeista. Kilus federacinės ir regioninės vyriausybių ginčams, valstybės aukščiausiasis teismas atlieka tarpininko vaidmenį interpretuodamas formalias konstitucijos nuostatas, nustatančias teritorinį valdžių pasidalijimą. JAV yra tipiškas federacinės valstybės pavyzdys, čia federacinė vyriausybė negali kištis į valstijoms priskirtas kompetencijos sritis (pvz., valstijos sprendžia dėl mirties bausmės savo teritorijoje taikymo ar panaikinimo). Vokietija, Belgija, Kanada ir Australija taip pat laikomos klasikinėmis federacinėmis valstybėmis. Federacija skiriasi nuo konfederacijos: konfederacija yra atskirų valstybių sąjunga, kur paprastai reikalaujama sprendimus priimti visais balsais. atitikmenys: angl. federalism ryšiai: susijęs terminas – konfederacija susijęs terminas – unitarizmas